Netikroji miltligė [Hyaloperonospora parasitica]

Augalai šeimininkai

Patogenas turi rases, vadinasi, paprastai augalas šeimininkas yra tik rapsas, bet retai gali užsikrėsti ir nuo kitų kryžmažiedžių.

Požymiai

Netikroji miltligė aptinkama tiek žieminiuose, tiek vasariniuose rapsuose. Pirmieji požymiai – baltos apnašos lapo apatinėje dalyje jau matomos ant daigo lapų, vėliau ant tikrųjų lapų. Lapų paviršiuje gelsvos, nevienodai išsidėsčiusios dėmės, senesnės įgauna balsvumo. Liga žalingesnė, jeigu išplinta ant želmenų ir pirmųjų 2–3 lapų. Retais atvejais liga pastebima ir žydėjimo metu, ir net ant ankštarų.

Vystymosi ciklas

Pagrindinis užsikrėtimo šaltinis yra gyvi augalai, dažniausiai rapsų pabiros, rečiau kiti kryžmažiedžiai, bet gali užsikrėsti ir nuo dirvožemio. Sėklos taip pat gali būti užkrato šaltinis. Tolesnis užsikrėtimas vyksta sporomis, pernešamomis su vėjo ir lietaus purslais. Geriausios užsikrėtimo sąlygos yra vėsus ir drėgnas oras.

Reikšmingumas

Netikroji miltligė labai kenkia ankstyvoje fazėje, ypač jeigu vėlai dygsta ir augalai vystosi lėtai. Labai užkrėsti žūva. Ligos įtaką derliui, sunku prognozuoti.

Apsaugos priemonės

Sėklų beicavimas padidina dygimo energiją ir stabdo netikrosios miltligės vystymąsi ankstyvoje vystymosi fazėje. Yra nedaug įrodymų, kad fungicidų purškimas yra naudingas. Šią ligą stabdo apsauginio veikimo preparatai, todėl juos reikia naudoti daigų fazėje, kol netikroji miltligė nepradėjo sparčiai vystytis.