Žieminiai kviečiai [Soft Wheat (Winter)]

Veislių pasirinkimas

Žieminių kviečių veislės skirstomos pagal jų paskirtį. Maistinių ar pašarinių kviečių veislėms keliami skirtingi kokybinių rodiklių reikalavimai. Žieminių kviečių veislių pasirinkimą Lietuvoje lemia ir žiemkentiškumo rodikliai ir vegetacijos trukmė, kad ūkyje būtų galima planuoti kūlimo grafiką ir geriausią kultūrinių augalų sėjomainą. 

Vasarinių kviečių veisles lemia jų panaudojimo būdas, potencialus derlius ir vegetacijos trukmė.

Dirvos paruošimas

Dirvos paruošimo tikslas yra sudaryti geriausias sąlygas kultūriniams augalams augti. Nesvarbu, koks dirvos paruošimo būdas, sėklai turi būti išpurenta dirva ir užtikrintas tinkamiausias gylis; grūdiniams augalams – 2–3 cm; tai priklausoi nuo dirvos struktūros ir drėgmės.

Sėja

Žieminių kviečių sėjos terminai Lietuvoje priklauso nuo regiono. Pagal ilgamečius stebėjimus, Lietuvoje vidutiniškai geriausias žieminių kviečių sėjos terminas yra rugsėjo 15 –25 d. Vis dėlto reikia atsižvelgti į pastaraisiais metais pastebimą pailgėjusią vegetaciją rudenį ir žiemkenčių atsparumo peržiemoti sumažėjimą, kai jie auga rudenį.

Žieminiai kviečiai turėtų įsikrūmyti jau rudenį, nes pavasarį išaugę želmenys yra ne tokie derlingi.

Atsižvelgiant į sėjos metą, sėjimo kokybę ir veislę, geriausia sėklų norma – 350–450 sudygusių sėklų/m2.

Vasariniai kviečiai ima dygti jau esant temperatūrai +1–2 °C, o normaliai vystytis pradeda dirvai įšilus iki +5 °C. Sėjos metas tiesiogiai priklauso nuo dirvos paruošimo. Kiekviena pavėluoto geriausio sėjos termino diena reiškia neigiamą įtaką derliui. Vasariniai kviečiai blogiau krūmijasi nei kiti vasariniai javai. Atsižvelgiant į sėjos laiką, sėjos kokybę ir veislę, geriausia sėklų norma – 450–550 sudygusių sėklų/m2.

Tręšimas

Žieminių kviečių 1 t grūdų gauti kartu su atitinkamu kiekiu šiaudų reikia 24–28 kg/ha azoto (N), 8–11 kg/ha fosforo (P2O5) ir 15–20 kg/ha kalio (K2O). Fosforo ir kalio trąšų norma priklauso nuo šių elementų kiekio dirvožemyje ir jo rūgštingumo. Vasariniams kviečiams tinkama dirvožemio reakcija pH 6–7,5.

Iš antrinių elementų kviečiams, ypač maistiniams, svarbi siera (S). Grūdų kokybę daugiausia lemia proteino sudėtis. Atitinkamos kokybės 1 t grūdų gauti reikia maždaug 3–4 kg/ha sieros.

Svarbiausi mikroelementai kviečių derliui užtikrinti yra varis (Cu) – 80–200, manganas (Mn) – 200–700 ir cinkas (Zn) – 250–500 g/ha. Normos priklauso nuo elementų sudėties dirvožemyje ir augimo spartos.

Vasarinių kviečių 1 t grūdų gauti kartu su atitinkamu kiekiu šiaudų reikia 26–28 kg/ha azoto (N), 10–11 kg/ha fosforo (P2O5) ir 15–20 kg/ha kalio (K2O). Fosforo ir kalio trąšų norma priklauso nuo šių elementų kiekio dirvožemyje ir jo rūgštingumo. Žieminiams kviečiams tinkama dirvožemio reakcija pH 6–7,5.

Iš antrinių maitinančių elementų kviečiams yra svarbi siera (S), ypatingai maistiniams kviečiams, kurių kokybę daugiausia lemia proteino sudėtis. Atitinkamos kokybės 1 t grūdų derliui reikia maždaug 3–4 kg/ha sieros.

Svarbiausi mikroelementai derliui ir kokybei užtikrinti yra varis (Cu) – 80–200, manganas (Mn) – 200–700 ir cinkas (Zn) – 250–500 g/ha. Normos priklauso nuo elementų sudėties dirvožemyje ir augimo spartos.

Derliaus nuėmimas

Kviečių grūdai gali sparčiai netekti kokybės, jeigu derliaus nuėmimą pavėlina lietingi orai. Tokiomis sąlygomis esama didelės rizikos prarasti baltymų kokybę, taip pat pablogėja grūdų kritimo skaičius.