Vasariniai rugiai [Rye (Spring)]

Veislių pasirinkimas

Lietuvos rinkoje paplitusi tiek linijinių, tiek hibridinių rugių veislių sėkla. Hibridinėms rugių veislėms būdingas ženkliai gausesnis derlius, tačiau jos reiklesnės augimo sąlygoms, taip pat jautresnės ligų sukėlėjams.

Rugių veislių pasirinkimą Lietuvoje lemia jų žiemkentiškumas, ypač veislių jautrumas pavasariniam pelėsiui, o tai yra viena dažniausių rugių peržiemojimo rizikų mūsų šalyje. Svarbus rugių veislių veiksnys yra atsparumas išgulimui.

Dirvos paruošimas

Dirvos paruošimo tikslas yra sudaryti geriausias sąlygas augti kultūriniams augalams. Nesvarbu, koks dirvos paruošimo būdas, sėklai dirva turi būti puri ir užtikrintas geriausias gylis; grūdiniams augalams paprastai yra 2–3 cm; tai priklauso nuo dirvos struktūros ir drėgmės.

Sėja

Pagal ilgamečius stebėjimus, rugiams geriausias laikas nuo rugsėjo 5 d. iki rugsėjo 15 d. Vis dėlto reikia atsižvelgti į pastaraisiais metais ilgėjančią vegetaciją rudenį ir žiemkenčių atsparumo peržiemoti sumažėjimą, kai jie auga ir rudenį.

Atsižvelgiant į sėjos metą, sėklos kokybę ir veislę, sėklų norma – 400–450, hibridinėms –150–280 sudygusių sėklų m2.

Tręšimas

Rugių 1 t grūdų gauti kartu su atitinkamu kiekių šiaudų reikia 18–22 kg/ha azoto (N), 10–11 kg/ha fosforo (P2O5) ir 16–20 kg/ha kalio (K2O). Fosforo ir kalio trąšų norma priklauso nuo šių elementų kiekio dirvožemyje ir jo rūgštingumo. Tinkama dirvožemio reakcija pH 5,5–6,5.

Rugiams, palyginti su kitomis grūdinėmis kultūromis, mažiau reikia mikroelementų. Vidutiniškai reikia vario (Cu) ir mangano (Mn).

Derliaus nuėmimas

Sparčiai pablogėja grūdų kritimo skaičius, jeigu dėl lietingų orų vėluojama nuimti derlių. Neigiamos įtakos gali turėti rugių išgulimas.